antžingis

ántžingis sm. (1) žr. antžygis 1: Pasitaikė toks žmogui ántžingis Brs. Savo amžiuo[je] nebuvau tokio ántžingio antžengęs Šts. Piningai paviliojo, velnias pagundė, tai ir padariau tą ántžingį Brs.